Apskritojo stalo diskusija „Vieningi kovoje prieš prekybą žmonėmis“, dalyvaujant Jos Didenybei Švedijos karalienei Silvijai

Iš kairės Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė, Jos Didenybė Švedijos Karalienė Silvija, Jos Ekselencija Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė

Iš kairės Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė, Jos Didenybė Švedijos Karalienė Silvija, Jos Ekselencija Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė

Įžanginis žodis: parlamentarų pozicija dėl prekybos žmonėmis. Prekybos žmonėmis problemos negalima išspręsti vieną kartą visam laikui. Tai nuolatinė problema, ji kinta, nusikaltėliai atranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Prekybos žmonėmis tikslais gali būti: seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, prekyba organais, priverstinės santuokos, vaikų pornografija ir kt.

Seimo Parlamentinė grupė „Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis“, kurią praėjusioje kadencijoje įkūrė Seimo narys Arminas Lydeka, šiandien sėkmingai tęsia veiklą. Mes išnagrinėjome teisinę bazę, vyriausybės planus, ataskaitas, buvome susitikę su šioje srityje dirbančiais pareigūnais bei ekspertais. Be to, šiemet Valstybės kontrolė atliko prevencijos ir pagalbos aukoms auditą, kurio ataskaitą dabar išsamiai nagrinės Audito ir Žmogaus teisių komitetai bei mano vadovaujama parlamentinė grupė. Valstybės kontrolės ataskaita išties labai kritiška, jos rekomendacijų įgyvendinimas turėtų prisidėti prie kovos su prekyba žmonėmis sėkmės. Tačiau šiandien aš norėčiau pasidalinti savo ir kitų aktyvių mūsų grupės narių įžvalgomis.

Mūsų nuomone, teisinė bazė prekybos žmonėmis klausimais yra beveik pakankama, be abejo, ją reikia tobulinti, kadangi atsiranda vis naujos prekybos žmonėmis formos. Todėl mūsų grupės nariai pateikė Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pataisas, įvardijančias priverstines ir fiktyvias santuokas kaip prekybos žmonėmis tikslą. Tikimės, kad neatidėliojant Seimas jas priims.

Mūsų akimis žiūrint, 2009 m., krizės metu, kova su prekyba žmonėmis susilpnėjo: prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimui skiriamos lėšos buvo sumažintos maždaug 2,5 karto, Policijos departamente buvo panaikintas specialus padalinys, vėliau buvo nutarta neberengti atskiros programos, o įtraukti šiuos klausimus į nacionalinę nusikaltimų prevencijos programą. Naujame, dabar galiojančiame Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo plane buvo numatyta mažiau priemonių nei ankstesnėje programoje, t.y. vietoje 30 – tik 8., planą įgyvendinančių institucijų skaičius sumažėjo nuo 9 iki 5 ir pan.

Pernai buvo pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Atrodytų, kad problema ne tokia jau skaitlinga. Tačiau turime suprasti, kad esant skiriamo dėmesio, priemonių ir išteklių trūkumui, nusikalstamų veikų išaiškinamumas negali būti aukštas. Jeigu šioje srityje tedirba keli žmonės, tai išaiškinama tiek nusikaltimų, kiek tie žmonės pajėgūs padaryti. Todėl neįsigilinus ir gali pasirodyti, kad tai – menka problema. Reikia nepamiršti, kad šioje statistikoje neatsispindi tie atvejai, kai nusikaltimus išaiškina užsienio šalių pareigūnai, nusikaltėliai nuteisiami kalėti kitose šalyse. Tačiau aukoms pagalbą dažnai reikia suteikti šia.

Dabartinė vyriausybė padidino finansavimą prekybos žmonėmis prevencijai, kontrolei ir pagalbai aukoms 2016 ir 2017 m. per 2,5 karto. Reikia tikėtis, kad tai labiau sustiprins kovos su prekyba žmonėmis efektyvumą.
Kadangi į prekybos žmonėmis kontrolę ir prevenciją yra įtraukta ne viena institucija, turi būti nacionalinis koordinatorius institucijų veiksmams suderinti. O remiantis kitų šalių patirtimi bei daugybe įvairių konferencijų, forumų rekomendacijomis, taip pat turėtų būti paskirtas nepriklausomas pranešėjas (kontrolierius). Tuo tarpu Lietuvoje šios abejos pareigos yra sudvejintos, t.y. tas pats asmuo, dirbantis Vidaus reikalų ministerijoje, yra ir nacionalinis koordinatorius, ir nacionalinis pranešėjas. Seimo Parlamentinės grupės nuomone, šį nesusipratimą reiktų kuo skubiau ištaisyti ir paskirti nepriklausomą pranešėją. Jis galėtų būti įkurdintas, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigoje.

Mes taip pat matome problemą, kad kalbant apie prekybą žmonėmis, dažniausiai turima mintyje tik tarptautinė prekyba žmonėmis. Labai dažnai užmirštama, kad vidaus problema – prostitucija – tai dažniausiai ta pati prekyba žmonėmis. Ir šioje srityje mes neabejotinai galėtume pasitelkti Švedijos patirtį.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad mes džiaugiamės, kad turime gerą įstatyminę bazę, kad nuo ateinančių metų didinamas finansavimas. Bet esame susirūpinę dėl to, kad kovoje su prekyba žmonėmis jaučiama tam tikra stagnacija, kad vis dar nesukurta veiksminga prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės institucinė sistema, per menki ištekliai.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad aukštų svečių dalyvavimas apskrito stalo diskusijoje, tampresnių ryšių tarp ekspertų užmezgimas įkvėps dirbančius šioje srityje visuose lygmenyse ir bus postūmiu išjudinti stagnuojančią sistemą.