G.Purvaneckienė. Pasisakymas diskusijose tema „Nuo griežto taupymo politikos link tvaraus augimo, investicijų ir užimtumo perspektyvos“ Nacionalinių ES šalių Progresyvių partijų grupių vadovų konferencijoje

Brangūs kolegos,

krizės metu Lietuva išgyveno bene žiauriausią taupymo politiką. Konservatorių ir liberalų koalicijos vadovai išdidžiai skelbė, kad Lietuva krizę suvaldė geriausiai, ir kad šis geriausias pavyzdys bus aprašytas ateities ekonomikos vadovėliuose.

Jų griežto taupymo politika apėmė daugelį sumažinimų socialinėje srityje, įskaitant įvairias išmokas ir pašalpas, pensijas bei atlyginimus biudžetiniame sektoriuje. Mes sugebėjome atstatyti pensijas ir net šiek tiek jas padidinti, tačiau iki šiol nėra galimybių atstatyti atlyginimus viešajame sektoriuje, nors ekonomika auga. Norėčiau pateikti tik vieną pavyzdį, kurį būtinai reikėtų paminėti ateities ekonomikos vadovėliuose. Paprastai mes mėgstame lygintis su artimiausiais kaimynais. Tai štai – iki krizės Lietuva Latviją lenkė beveik visais socialiniais rodikliais, o po tokio „puikaus“ krizės suvaldymo mes nukritome žemiau Latvijos pagal visus socialinius rodiklius: vidutinius atlyginimus ir pensijas, minimalų atlyginimą, skurdo riziką ir t.t.

Taigi geriau nei bet kas mes žinome pragaištingas griežto taupymo pasekmes, nors iki šiol jaučiame opozicijos ir Prezidentės spaudimą jį tęsti. Todėl aš pritariu mūsų rengiamam dokumentui, tačiau turėčiau keletą pastabų tekstui.

Aš visiškai sutinku su teiginiais apie investavimą į švietimą ir inovacijas. Bet kai skaitau dokumentą, tai matau, kad jis lygiai taip galėjo būti parašytas ir konservatorių ar liberalų. Kai mes kalbame apie švietimą, turime neužmiršti svarbiausio socialdemokratinės prieigos žodžio – LYGYBĖ. Turime pripažinti, kad vis plačiau sklindant neo-liberalioms idėjoms ir plečiantis privačių mokymo institucijų skaičiui, nelygybė ES šalių švietimo sistemose auga ir auga. Ir mes, socialdemokratai, šioje situacijoje atrodome bejėgiai.

Norėčiau priminti, kad prieš kokius dešimt metų, finansuojant Anglijos Vyriausybei, o taip pat ir Europos Komisijai, buvo atlikta puikių socialinio teisingumo ir lygybės švietimo sistemoje tyrimų. Bet mes, socialdemokratai, nepanaudojome šių tyrimų išvadų ir jų neįgyvendinome.

Nepamirškime, kad blogiausia nelygybės švietimo sistemoje pasekmė yra ta, kad jauni žmonės yra socializuojami nelygybėje, jie pradeda ją priimti kaip normalią, neatpažindami nelygybės šaknų. Jiems įteigiama, kad nelygybė švietimo sistemoje susidaro dėl konkurencijos, o konkurencija yra visuomenės vystymosi variklis. Todėl mes, socialdemokratai, turime permąstyti švietimo politiką iš lygybės pozicijų.

Tą patį noriu pasakyti ir apie jaunimo politiką. Lygios galimybės turi tapti jaunimo politikos šerdimi.

Dar norėjau paremti idėjas apie nacionalinių mokesčių sistemų harmonizavimą. Tačiau Philip Cordery taip aiškiai pasisakė šiuo klausimu, kad nebeturėčiau ką pridurti.

Dėkoju už dėmesį.

2016-02-08_PES-konf-ROMA3

Nacionalinių ES šalių Progresyvių partijų parlamentinių grupių vadovų konferencija