G.Purvaneckienė. Plastikinė Lietuva pagal Kėdainių Barbę

Prisimenate danų popgrupės „Aqua“ dainą – pokštą „Barby Girl“? Dainelė ne tik linksma, bet ir ironiška, subtiliai pašiepianti vartotojiško pasaulio ribotumą. Ten kalbama ir apie „fantastišką plastikinį pasaulį, kuris yra toks, kokio nori pati Barbė“. Tiesa, galime tik įsivaizduoti, kaip Barbė jaučiasi, pamačiusi, kad Kenas (Barbės vaikinas), prapjovęs plastikinio pasaulio sarkofagą, pasipusto padus. Žiojinti skylė ir už jos tykantis tikrasis pasaulis su savo netobulumais Barbei kelia šleikštulį ir pagiežą. Ji nusivylusi ir pikta. Ji nori visą tą tikrą realybę paversti rožiniu plastikiniu rojumi.

Jūs greičiausiai pagalvojote, kad tai kažkokia fantasmagorija, kitaip tariant, liguistos vaizduotės sukurta iliuzija? Gal būt. Bet matant desperatiškus ponios iš Kėdainių, Jolantos Blažytės, ex Uspaskich, bandymus įtvirtinti save viešojoje erdvėje ir skaitant jos tulžingus pasisakymus, analogijų su nenusisekusiu Barbišku pasauliu galime rasti.

Jei jums patiko ši analogija, pabandykime pažvelgti į Jolantos Blaževičiūtės kovą per Barbiškojo pasaulio prizmę. Kartais atrodo, kad ponia Jolanta pati yra lyg lėlė Barbė, kuri praradusi mylimąjį (vi)Keną Uspaskichą, pyksta ant viso netobulo pasaulio ir nori keisti realybę į jai priimtiną. Juk lėlė Barbė nėra šiaip lėlė, ji lėlių aristokratė, jei ne karalienė, ir jai kelia pasibaisėjimą kitos lėlės, kaip ji pati sako, liumpenės – skudurinės driskės. Ypatingai ji pyksta ant tų, kurios sako, kad nėra ir negali būti jokių privilegijuotų Barbių. Ji to negali suprasti, kaip Barbei drįsta kažkas prieštarauti, juk skudurinės Onutės jos plastikiniame pasaulyje buvo naudojamos dulkėms nuvalyti. Juk Barbė ir jos (vi)Kenas kūrė gėrį ir harmoniją, visos tos skudurinės Onutės turėjo darbo, ledų švenčių ir konservų su (vi)Keno vaizdeliu. Kaip tos liumpenės drįsta dabar reikalauti daugiau ir dar balsuoti už tuos, kurie pasisako už jos požiūriu niekingą lygybę?

Tiek to, palikime Barbės pasaulį ir panagrinėkime ko nerimsta Kėdainių ponia. Jolanta Blaževičiūtė jau tapo periodine komentatore, kurios pagiežos kupini tekstai nuolat pasirodo viešoje erdvėje. Kita vertus, nebe pirmą kartą XXI a. Lietuvos Respublikoje girdime ir idėjas apie kurias rašo ponia Jolanta. Mūsų viešojoje erdvėje dažnai galime paskaityti ankstyvosios pramoninės revoliucijos laikmečio dvasią atitinkančių savininko klasę atstovaujančių tekstų. Ankstyvojo laukinio kapitalizmo idealai kažkodėl yra labai populiarūs tarp Lietuvos nuvorišų (pranc. nouveau riche — naujas turtuolis, žmogus, praturtėjęs greitai ir neaišku kaip). Galų gale, tokioms idėjoms simpatizuojantiems žmonėms nereikia net patiems rašyti, galima pasamdyti rašantį žmogų arba visą Laisvosios rinkos institutą, kurį beje, gerb. ponios vadovaujamas „Viltis-Vikonda“ Labdaros ir paramos fondas dosniai remia (yra net šio „instituto“ sidabriniu rėmėju). Chi chi, matote pagal Lietuvos nuvorišus, kam naudojami labdaros ir paramos fondai – pasirodo, politiniam poveikiui daryti.

Nežinia kokie įstatymai ir kokia tvarka vyrauja ponios dvare Kėdainiuose, bet leisti sau prasčiau už ją gyvenančius žmones vadinti liumpenais – įžūlu ir chamiška. Gal toks tas mūsų nuvorišų, tapusių oligarchais, mentalitetas. Keista, kad nesuvokia jie, kas tą jų į padebesius keliamą „kapitalą“ sukuria. Ar ne tie ponios žeminami ir liumpenais vadinami, darbą už mažus atlyginimus dirbantys žmonės?

Ponia Jolanta net kvestionuoja sociologinių apklausų rezultatus, teigdama, kad, suprask, pilieti, tai tik tavo sąmoningumo lygio patikrinimas, o politikams į tai nevertėtų reaguoti. Tik pamanykit, liumpenai nuomonę išsakė! Ponia Jolanta net ekonominę gerovę prieš valstybės nepriklausomybę priešpastatė. Ar tik ponia nenori pasakyti, kad, pavyzdžiui, emigrantai nesutikę dirbti už minimumą su „Krekenavos“ vokeliu ir išvykę padirbėti į svečius kraštus už kelis kartus didesnį atlyginimą yra išdavikai? Jūs tą norite pasakyti, Jolanta?

Klausia ponia Jolanta, iš kur gauti pinigų, kad visi būtų patenkinti. Ir atsako, kad „deja, lietuviškųjų socialistų laimę kuria ne tie, kurie valstybės biudžetui gali uždirbti milijonus ar net milijardus, bet tie, kurie per rinkimus į balsadėžes atneša reikalingus balsus“. Gerbiamoji, bet milijonais ir milijardais biudžetą pildo visi mokesčių mokėtojai, o stebėtis, kad demokratinės partijos stengiasi atstovauti savo rinkėją, o ne šeimininką, kaip jums buvo įprasta – politologinio neraštingumo ir oligarchinio mąstymo požymis. Apskritai, kyla klausimas, ar Jūs, Jolanta, regite kitas valstybės funkcijas nei tą apie kurią kalbate – aptarnauti turtingojo elito poreikius? O liumpenams – duonos ir žaidimų, taip? Žinome, girdėjome, Jūsų šventės geros, net vieną iš VMI vadovų sugebėjote prisivilioti, o jam užteko kvailumo atvykti. Gerai, kad ne visi jo kolegos tokie.

Be to, kaip čia tuos sumokamus milijonus mokesčių suprasti, kai kalbame apie koncerną „Vikonda“? Štai, gegužės mėnesį rašė spauda, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl koncernui “Vikonda” priklausančių kelių bendrovių ir buvusio viešosios įstaigos vadovo galbūt nusikalstamos veikos. Įtariama, kad, prisidengus labdara, galėjo būti pasisavinta apie 250 tūkst. eurų. Įdomu ir tai, kad buvo Kėdainiuose šventė – pačios Jolantos jubiliejus, o garsiausi Lietuvos šoumenai į sceną lipo už Jolantos „ačiū“. Gal ponia siūlo ir algą visiems kitiems mokėti už „ačiū“ ,,kad tik verslas klestėtų, kad tik sulauktumėme išganingųjų užsienio investicijų?“

Ką Jūs, gerbiamoji ir panašūs į Jus veikėjai, padarėte savo šaliai, savo valstybei ir savo žmonėms, kad skiepijate mums savo ribotą požiūrį? Kuo galite Jūs, gerb. Jolanta, su savo buvusiu vyru, pasigirti? Sukūrėte kreivos reputacijos verslo imperiją, įkūrėte verslo pagrindais veikiančią politinę partiją, kurios jau dabar nebesuvaldote, bet ir toliau investuojate milžiniškus pinigus, kuriuos Jums uždirbo kiti, į politinio poveikio darymą? Tai Jūs vadinate prasminga veikla?

Apsidairykite, Jolanta, ir pabandykite ištrūkti iš savo susikurto pasaulėlio. Pabandykite į pasaulį pažvelgti bent paprasto žmogaus akimis, ką jau kalbėti apie pragyvenimą už Jūsų samdomo darbuotojo minimumą. Ne dieną, o visa mėnesį ir su visa šeima. Tada parašykite savo įspūdžius. Tikiu, kad mintys nebedvelks oligarchišku kliedesiu apie komunizmą turčiams ir nereikės skaičiuoti Amerikos valstijų ar Arabų Emyratų. Ir gal tada galėsite drąsiai paklausti savęs, o kokią vertę sukuriu aš pati. Juk Jūsų ir panašių veikėjų įnašas į bendrą mūsų valstybės ir visuomenės gerovę tikrai galėtų būti didesnis.

Kita vertus, žinau, kad liberalizavus Darbo kodeksą, gersite šampaną. Ar ne to siekėte? O ar Ekonomika dabar bus konkurencinga, ateis daug užsienio investuotojų ir išaus šviesus kapitalistinis, rožinis rytojus, pamatysime.

Dr. Giedrė Purvaneckienė, Seimo narė, socialdemokratė

delfi.lt

Horizontali