Ir neleisk mūsų gundyti…

Seime šią savaitę buvo pateiktos Konstitucijos pataisos dėl šeimos sampratos. Aš pati balsavau prieš ir raginau kitus Seimo kolegas balsuoti prieš. Kodėl?

Visų pirma, gerbiu Konstituciją. Prisiekiau laikydama ant jos ranką. Konstituciją rašė geriausi Lietuvos teisininkai, būdami dideliame dvasiniame ir moraliniame pakilime.

Todėl negalvoju, kad reiktų keisti Konstituciją tam, kad patenkintume p. Dagio ideologinius interesus.

Norėčiau pateikti dabartinės Konstitucijos 38 straipsnio tą teksto dalį, kurią rengiamasi keisti: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“…

Ko čia trūksta? Man atrodo, kad net konservatyviausiai nusiteikusiam asmeniui to turėtų pakakti. Niekas nepažeidžia moters ir vyro teisių sudaryti santuoką ir šeimą. Šiai formuluotei nebent būtų galima prikišti lietuvių kalbos taisyklių nesilaikymą, nes jei kalbame apie lygiaverčius asmenis, jie turėtų būti vardijami abėcėlės tvarka, t.y. turėtų būti „moters ir vyro“. Bet dėl to iečių nelaužysime, tegul geriau bus netikslumas, negu keisime Konstituciją.

Ką gi prideda Konstitucijos taisytojai? Ar jie siūlo kokių nors teigiamų dalykų? Jie siūlo po pirmo sakinio įrašyti sakinį „Šeima sukuriama sudarius santuoką“. Tai savaime suprantamas dalykas, kad sudarius santuoką (jei ji ne fiktyvi) sudaroma šeima. Kam tas neaišku? Po antro sakinio siūloma įrašyti: „Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Taip pat daugumai žmonių aišku, tą rodo ir tyrimų rezultatai – dauguma gyventojų vienišą motiną ar tėvą su vaiku (vaikais) laiko šeima. Taigi nieko naujo teigiamo šios pataisos neatneša. O ką gi neigiamo atneša šios pataisos? Dingsta paprastumas ir aiškumas, kuris dabar yra, ir šeimos sąvoka tik labiau sujaukiama. Po šių pataisų priėmimo taptų neaišku, pavyzdžiui, ar būtų laikoma šeima kartu gyvenantys ir turintys bendrą ūkį sugyventiniai/partneriai, kurių vienas turi vaiką, arba vaikus globojantys giminės (seneliai, tetos, dėdės ir kt.). Šie klausimai kyla ne tik man, juos uždavė ir Seimo teisės departamento teisininkai. Taigi, vietoj aiškumo, kaip skelbia projekto autoriai, – dar didesnė painiava.

Kaip suprantu iš įvairių projekto autorių pasisakymų, vienas iš jų tikslų – pozityviai diskriminuoti (t.y. suteikti privilegijas) santuokines šeimas prieš nesusituokusias, bet tas negalėtų būti įgyvendinta, kadangi niekas neleis diskriminuoti vaikų dėl jų tėvų santuokinės padėties. Taip kad šis triukas nepavyks. Tačiau gali būti atvirkštinių pasekmių.

Pavyzdžiu galėtume imti gana dažną situaciją: vyras gyvena su moterimi ir jos vaiku. Jie nesusituokę. Pagal siūlomą šeimos sampratą moteris su vaiku būtų laikoma šeima, bet vyras nebūtų su jais šeima.

Jeigu moteris nedirbtų, o vyras turėtų pakankamas pajamas, moteris su vaiku galėtų pretenduoti į socialines pašalpas. Su sąlyga, jeigu nesusituoks. Ar nebus čia gundymas nesituokti?

Nerašyčiau to, jei tai nebūtų ankstesnė plačiai paplitusi praktika, kuriai kelią užkirto 2003 m. priimtas „Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas“, pagal kurį kartu gyvenanatys nesusituokę asmenys laikomi šeima, ir turi išlaikyti vienas kitą. Taigi, žiūrintiems į pataisų autorius, siūlyčiau prisiminti „… ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto…“

Trečiame sakinyje įterpiama, kad valstybė saugo ir globoja santuoką. Ką reiškia santuokos įterpimas tarp valstybės saugomų dalykų? Pirma mintis – kad bus uždraustos ištuokos. Klausiau keleto teisininkų. Jie atsakė maždaug vienodai, kad tokia mintis kol kas neatėjo į galvą, bet gerai pagalvojus, taip galėtų būti išaiškinta. Taigi, kas galėtų paneigti, kad čia yra planas uždrausti Lietuvoje ištuokas?

Blogiausia praktika, kuri susidarė dabartiniame Seime, tai įstatymų ar rezoliucijų priėmimas, į juos neįsigilinus, net neperskaičius.

Klasikiniu pavyzdžiu politologams liks šiandien Seime priimta P.Gražulio pateikta rezoliucija „Dėl Europos Parlamento narės Edite Estrelos rezoliucijos“. Už šią rezoliuciją galėjo balsuoti tik tie, kurie neskaitė E.Estrelos rezoliucijos. Nes pastarojoje nėra tokio teksto, kuris įvardijamas Seimo priimtoje rezoliucijoje. O balsavo didžioji dauguma. Tai didžiulė gėda Seimui.

Pakanka pasakyti „už šeimą, vyrai“ – ir didžioji Seimo narių dauguma pakelia rankas, net nesusimąstydami apie sprendimo pagrįstumą ar pasekmes. Paskui nereikia stebėtis, kodėl tokia prasta viešoji nuomonė apie Seimą. Ir vėl norėtųsi palinkėti Seimo nariams, kad nebalsuotų už tuos projektus, kurių neišnagrinėja. O kai gundo netikri „pranašai“, teprisimena „…ir neleisk mūsų gundyti…“