Išlaikant tvarią lyčių lygybę moksliniuose tyrimuose ir inovacijose

XI-180-S20150115-3Norėčiau pasidalinti mintimis apie sausio 14-15 d. Seime įvykusią tarptautinę konferenciją „išlaikant tvarią lyčių lygybę moksliniuose tyrimuose ir inovacijose“ su savo draugais, akademinės sferos darbuotojais.

Tie, kurie domisi lyčių lygybe moksle, žino, kad ji skatinama ne tik todėl, kad moterys (ar vyrai) nebūtų diskriminuojamos, kad joms būtų suteiktos vienodos galimybės siekti norimos karjeros, bet (svarbiausia!) todėl, kad tyrimų komandos, kurioms būdinga įvairovė, pasiekia geresnių rezultatų nei vienalytės. Ypač tas būdinga inovacijoms. Revoliucingas inovacijas padaro būtent skirtingų lyčių komandos. Tai nekartą yra pabrėžta įvairiuos tyrimuose. Taigi, lyčių lygybė moksle ir inovacijose yra ekonomiškai naudinga. Ji didina efektyvumą. Ir tam reikalingi struktūriniai pokyčiai akademinėje sistemoje. Bet kam Lietuvoje tai turėtų rūpi?

Tiek konferencijos pranešimuose, tiek kuluaruose buvo kalbama apie tai, kad akademinėje sferoje dabar sugrįžta prietarų ir patriarchalinių tradicijų laikai, kurie apima visus akademinius sluoksnius, net studentus. Taip pat pastebėta, kad moterys iš įvairių akademinių sričių vis mažiau bendradarbiauja tiek tarpusavyje, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek lyčių lygybės gynėjais valstybinėse institucijose. Tiesa bendravimas išlieka, tačiau dažniausiai jis yra tarpasmeninis, kuris, savo ruožtu struktūrinių pokyčių neatneš.

Kadangi lyčių lygybė moksle ir inovacijose bei struktūriniais pokyčiais labiausiai suinteresuotos moterys mokslininkės, jos būtinai turi apsijungti. Pavienės ar grupinės iniciatyvos gali baigtis konferencijos suorganizavimu, bet ne struktūriniais pokyčiais. Nepriklausomybės pradžioje akademinės sferos moterys buvo moterų judėjimo priešakyje. Ir moterų judėjimas pasiekė įspūdingų pergalių. Palyginus su tuo laikotarpiu dabar jis gerokai nusilpęs, susiskaidęs. Išgyvenimo vardan moterų NVO įgyvendina įvairiausius projektus, dažnai visai nesusijusius su lyčių lygybe. O akademines moteris vienijančios organizacijos paprasčiausiai nebėra. Gal dar kur ir rusena Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) likučiai, bet poveikis visuomeniniams procesams nejaučiamas.

Kadangi vėl sugrįžo tamsybininkų laikai, konferencijos kuluaruose kalbėjome apie būtinybę atkurti LUMA arba sukurti naują akademinių moterų organizaciją. Dar buvo pasiūlymas steigti organizaciją „Lyčių lygybė moksle“, kad joje galėtų dalyvauti ir vyrai. Gal ir įdomus pasiūlymas, tačiau tokios organizacijos tikslai apsiribotų tik mokslo sfera. Tuo tarpu mūsų visai visuomenei reikia pokyčių, nes oficialiame diskurse dažnai vyrauja tamsybininkų skleidžiami visokie kliedesiai, kadangi iš pažangios mokslo bendruomenės nesigirdi mokslu grįstų argumentų. Todėl manyčiau, kad turėtume pasirinkti vieną iš dviejų pirmųjų variantų. Iš vienos pusės, LUMA patraukli savo istorinėmis tradicijomis, tačiau iš kitos pusės visada yra lengviau sukurti naują veiksmingą organizaciją nei reanimuoti beveik mirusią.

Kreipiuosi į konferencijos dalyves bei kitas savo akademinių sferų pažįstamas rašyti savo mintis bei pasiūlymus šiuo klausimu. Kartu kviečiu siūlytis organizatorėmis. Aš, be abejonės, prisidėsiu. Galėčiau dalyvauti organizacinėje grupėje. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu imtis vadovavimo. Kol kas padariau dalyvavusių konferencijoje pašto sąrašą. Kas iš to sąrašo nenori dalyvauti, parašykite, išbrauksiu. Kas nori papildomai įsirašyti – kviečiame. Taigi, atsiliepkite, išsakykite savo nuomonę ir pasisiūlykite organizuoti.

Jūsų – Giedrė

Renginio nuotraukos:
XI-180-S20150115-0239XI-180-S20150115-6XI-180-S20150115-0258