Įspūdžiai iš Šiaurės Tarybos sesijos

Kadangi esu Baltijos Asamblėjos viceprezidentė, spalio 28 – 29 d. dalyvavau 33-je Šiaurės Tarybos sesijoje Stokholme. Pirmą sesijos dieną už šių metų darbą atsiskaitė Islandijos ministras pirmininkas (Islandija pirmininkavo Šiaurės Ministrų Tarybai). Dalyvavo ir pasisakė visi Šiaurės šalių ministrai pirmininkai, tarp jų ir Alandų bei Farerų salų, taip pat Šiaurės Tarybos prezidentas (ŠT pirmininkavo Švedija), vyko debatai. Debatai nebuvo labai aštrūs, įdomu tas, kad užsienio politika buvo mažai paliesta, o kiek buvo paliesta, tai daugiau kalbėta apie Palestinos pripažinimą nei apie Ukrainą. Tą patį galima pasakyti apie debatus su Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrais antrąją sesijos dieną. Tačiau po pietų prasidėjusiuose debatuose su Užsienio reikalų ministrais Ukrainos klausimai buvo paliečiami jau karščiau. Beveik kiekvienas užsienio reikalų ministras ir dauguma parlamentarų kalba apie tai, kad Šiaurės šalys negali likti nuošalyje.

Posėdžio metu

Vakar, t.y. trečiąją sesijos dieną, daugiausiai dėmesio sulaukė Thorvald‘o Stoltenberg‘o pranešimas (To paties Stoltenbergo, kuris, būdamas Norvegijos užsienio reikalų ministru 1992 m., parašė žymiąją savo ataskaitą, kuri iki šiol laikoma Šiaurės šalių gynybos ir užsienio politikos „biblija“). Savo pranešime jis kalbėjo apie naują padėtį Europoje. Daugiausiai jis kalbėjo apie Šiaurės šalių bendradarbiavimą, bendrą susitelkimą aukštų technologijų diegime bei mokymuose gynybos srityje, bendrą dalyvavimą karinėse operacijose. Santykiuose su Rusija jis pabrėžė bendradarbiavimą, kadangi be Rusijos neįmanoma Europoje pasiekti taikos. Debatai nebuvo labai aštrūs, vienas parlamentaras uždavė retorinį klausimą: „Kiek mes kęsime Rusijos skraidymą virš mūsų šalių?“, gal koks vienas paminėjo grėsmes Baltijos šalims.

Vakar taip pat vyko daugelio komitetų parengtų dokumentų priėmimas. Bene ilgiausiai diskutuota dėl 2015-2018 m. lyčių lygybės programos. Tas diskusijas sukėlė naujai išrinkta Švedijos demokratų (nacionalistų) partijos atstovė, kuri ten bandė aiškinti savo supratimą (jo neturėdama). Todėl labai daug įvairių partinių grupių įvairių šalių parlamentarų bandė jai paaiškinti elementarius dalykus. Pavyzdžiui, vienas iš jos teiginių buvo „Nenormalu, kad moteris muša vyrą (lyg mušti moteris būtų normalu), todėl reikia labiau rūpintis vyrais, steigti jiems prieglaudas“. O kiti parlamentarai jai kantriai aiškino, kad visais atvejais mušti nenormalu, kad yra įsteigta prieglaudų ir vyrams, tik jų mažiau, nes dažniausiai mušamos moterys, ir t.t.
Pirmąją sesijos dieną Danijos ministrė pirmininkė pristatė Danijos pirmininkavimo Šiaurės Ministrų Tarybai 2015 m. programą ir prioritetus: „Augimas, gerovė ir vertybės“ (Ketvirtas prioritetas – Žydroji Arktika). Šiaurės Tarybai 2015 m. pirmininkaus Islandija. Šiaurės Tarybos prezidentu išrinktas Höskuldur Þórhallsson (angl. Thorhallsson). Įdomu, kad šiemt įvyko naujas precedentas, ir prezidentas buvo išrinktas slaptu balsavimu iš dviejų kandidatų. (Paprastai pritariama būsimos šalies, būsimos pirmininkės, delegacijos siūlymui. Tačiau šįkart kairiųjų grupė pasiūlė antrą kandidatą, todėl buvo balsuojama.

Pikantiški įspūdžiai:

Suomijos premjeras apgailestaudamas pranešė, kad Suomijoje vis auga šešėlinė ekonomika, beveik 7% BVP jau sudaro šešėlis (gerai jie ten gyveno, kol nebuvo mūsų, posovietikų, įtakos).

Pirmą kartą mačiau naująjį Švedijos Ministrą pirmininką, salėje jis neatrodė charizmatiškas, atrodė tipiškas valstybės tarnautojas (nors yra buvęs profsąjungų vadovas), tačiau per Šiaurės Tarybos prizų teikimo ceremoniją kalbėjo laisvai, su ugnele, tada jau buvo galima patikėti jo „kietumu“. (Beje, o užvakar, kaip ir žadėjo, Švedija pripažino Palestinos valstybę.)

Atkreipiau dėmesį į labai gražų Danijos premjerės švarką ir sužinojau, kad jos pravardė „Gucci“.