Kas gina pedofilus?

Balandžio 16 d. LR Seime Vyriausybė pristatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus ir papildymus. Šiomis pataisomis buvo ketinama perkelti į įstatymą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą kovai su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir pornografija.

Tos pataisos apsaugotų vaikus nuo seksualinės prievartos, įtraukimo į prostituciją bei pornografiją. Ypatingai svarbu, kad tos pataisos uždraustų dirbti su vaikais asmenims, baustiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Trumpai sakant, šios pataisos buvo nukreiptos prieš pedofiliją.

Ir kaip Jūs manote? Gal Seimas tas pataisas entuziastingai priėmė? Atrodo, jokių abejonių neturėtų kilti.

Bet – ne, Seime atsirado pedofilų gynėjų, kurie sujaukė šių pataisų pateikimą, ką jau kalbėti apie priėmimą. Kai kurie parlamentarai, norėdami sukliudyti pateikimui, apsimetę „kvaileliais“, kėlė visiškai su šiomis pataisomis nesusijusius klausimus. Pavyzdžiui, M. Zaščiurinskas, būtinai patikinęs, kad jis už „tradicinę šeimą“, nusikalbėjo, kad neva pataisos “…propaguotų homoseksualų elgesį tarp vaikų“, vaikui suteiktų „seksualinę laisvę apsispręsti, ar jis berniukas, ar jis mergaitė“. Ir nors pataisas teikiantis viceministras paaiškino, kad šis įstatymas nesusijęs su seksualine orientacija, jame nėra net nieko panašaus, ką mini parlamentaras, pedofilų gynėjams tas nė motais.

Konservatorius R. J. Dagys, taip pat apsimetęs neišmanančiu įstatymų, klaidino Seimo narius, teigdamas: „Jūsų pakeitimuose visur atsiranda nauja sąvoka – užkardymas ir bausmė už vaiko seksualinės apsisprendimo laisvės varžymą, ko anksčiau niekada nebuvo“. Seimo senbuvis turėtų žinoti, kad Baudžiamojo kodekso visas XXI skyrius taip ir vadinasi „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, ir apima išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir priekabiavimą, privertimą lytiškai santykiauti (tas ir yra seksualinio apsisprendimo laisvės varžymas).

Visuose straipsniuose kalbama apie didesnes bausmes, jei aukos nepilnamečiai ar mažamečiai (t.y. vaikai). Dar daugiau, trys straipsniai skirti seksualiniams nusikaltimams būtent prieš vaikus, o vienas 151 straipsnis taip ir vadinasi: „Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“.

Visiškai nesuprantama, kodėl buvo pasipriešinta įstatymui prieš pedofilus? Kodėl buvo nukreiptas dėmesys nuo draudimų seksualiai išnaudoti vaikus ir, kaip pritardamas įstatymo pataisoms, sakė V. A. Matulevičius „… laikyti per patrankos šūvį asmenis, neprileisti prie vaikų tų, kurie yra padarę seksualinių nusikaltimų vaikų atžvilgiu“? Deja, didesnė buvusių salėje Seimo narių dalis patikėjo dviejų Seimo narių prasimanymais, ir nepritarė pataisoms (už – 33, prieš – 6, susilaikė – 36).

Taigi, pedofilų gynėjai pasiekė savo tikslą – direktyvos inkorporavimas į nacionalinę teisę mažų mažiausiai atidedamas, o kas žino, kaip bus paskui? Gal praeis susilpnintas variantas, o gal iš viso nepraeis? Dabar žinome pedofilų gynėjus. Bet vis tiek išlieka dar vienas klausimas – kodėl?

Pastaba: Seimo narių kalbos cituojamos pagal posėdžio stenogramą.

Publikuota delfi.lt