Kokių „dramblių“ A. Kubilius nepastebėjo Švedijoje?

Pamačiusi Andriaus Kubiliaus straipsnį apie Švediją ir kitas Šiaurės šalis „Neapleidžia svajonė gyventi Lietuvoje, kuri būtų tokia pat sėkminga kaip Švedija“ ( Delfi, 2013-11-16), labai susidomėjau.

Pasirodo, mūsų svajonės sutampa. Bet skaitant straipsnį, pasidarė iki ašarų graudu. Pasirodo, Švedijoje mes pastebime visiškai skirtingus dalykus.

Kodėl mano svajonė gyventi tokioje Lietuvoje, kaip Švedija ir kitos Šiaurės šalys? Ne tik todėl, kad daugumos šių šalių ekonomika klesti, bet, svarbiausia, dėl to, kad Švedijoje gerai gyventi absoliučiai daugumai žmonių, o ne tik turtingiesiems.

Dėl to, kad Šiaurės šalyse nėra susipriešinimo tarp vyrų ir moterų, kad šeimose labai mažai smurto, kad visi vaikai turi vienodas galimybes ir t.t., ir t.t. Viso to Kubiliaus straipsnyje aš neradau. Kaip ir neradau pagrindinių dalykų, kurie Švediją ir kitas Šiaurės šalis pavertė klestinčiomis valstybėmis. Kur „skandinaviškojo“ modelio esmė? Nepretenduoju į gilią šio modelio analizę, tačiau norėčiau priminti keletą esminių dalykų, kurių tikriausiai nepastebėjo Andrius Kubilius.

Visų pirma, Švedijos gerovės valstybės modelis susiformavo, kai Švediją apie 50 metų valdė socialdemokratai. Ir dabar, nepriklausomai nuo valdančiųjų politinės krypties, tas modelis iš esmės nekinta. Ne veltui Švedijos (ir kitų Šiaurės šalių) dešinieji yra kairesni už daugelį Lietuvos „kairiųjų“.

Taigi kodėl Švedijoje gera gyventi visiems? Atsakymas daugiau nei trivialus – todėl, kad Švedijoje vienas iš didžiausių pajamų perskirstymas. Pagrindinis to perskirstymo elementas – progresiniai mokesčiai. Ir progresinių mokesčių jokia valdžia ten neatšaukė.

Tuo tarpu Lietuvoje progresiniais mokesčiais beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį esame gąsdinami, kaip didžiausiu baubu. Kai užėjo neoliberalizmo banga, kai įtakingiausiu ekspertu tapo (ideologinis, o ne mokslinis) Laisvosios rinkos institutas, didžioji dalis politikų pradėjo atkartoti jų šabloninius šūkius. Visų pirma, žinoma, liberalai, prie jų prisijungė ir konservatoriai (ypač vadinamasis neoliberalusis Kubiliaus flangas), dalis socialdemokratų taip pat pasidavė šiai madai.

Mus, tuos socialdemokratus, kurie vis rodė į Švediją, gynė progresinius mokesčius ir siūlė juos įvesti mažinant pajamų mokestį, išvadindavo visaip – dinozaurais, 19 amžiaus politiniais veikėjais ir pan. Tai kaip suprasti dabar? Gal Andrius Kubilius susiprato ir pritaria valstybės modeliui su dideliais ir progresiniais mokesčiais? Valstybei, kuri per biudžetą pajamas perskirsto taip, kad pakanka visoms socialinėms programoms, nemokamam švietimui ir medicinai? Kur dėl sėkmingų (pakankamai finansuojamų) socialinių programų beveik nėra net santykinio skurdo? Jei taip, sveikinčiau gerbiamą opozicijos lyderį ir tikėčiausi paramos, kai bus svarstomos mūsų užregistruotos įstatymų pataisos, įtvirtinančios progresinius mokesčius.

Jeigu dėl progresinių mokesčių palaikymo dar galėtų būti vilties (o gal iš tiesų pamatė ir suprato?), tai kito „skandinaviškojo“ modelio ramsčio – lyčių lygybės – Kubilius tikrai nepastebėjo. Čia man, kaip ir opozicijos lyderiui, smagu nugrimzti į atsiminimus.

Maždaug prieš dešimt metų teko dalyvauti Šiaurės Tarybos posėdyje. Tuo metu Švedija pirmininkavo Šiaurės Ministrų Tarybai, ir tuometinis Švedijos Ministras pirmininkas (socialdemokratas) Goranas Perssonas atsakinėjo į Šiaurės šalių parlamentarų klausimus. Vienas Danijos parlamentaras paklausė Ministro pirmininko apie tai, kas skatina Švedijos ekonomikos sparčiausią vystymąsi pasaulyje (tuo metu kaip tik viena iš pasaulinių reitingų agentūrų buvo paskelbusi, kad Švedija pirmauja pasaulyje pagal ekonomikos vystymosi tempus), nors visur skleidžiami gandai, kad Švedija dėl didelių mokesčių žlunga. Kaip Jūs manote, ką atsakė Švedijos Ministras pirmininkas? Ogi štai ką – „Švedija turi privalumą prieš kitas šalis, nes mes lygiai panaudojame abiejų lyčių ekonominį ir intelektinį potencialą“. Štai kur glūdi Švedijos sėkmės laidas pagal pačius švedus.

O iš požiūrio į lyčių lygybę išplaukia ir kita politika: ir darbo, ir ypač šeimos. Šeimos politika Šiaurės šalyse šiek tiek skiriasi, tačiau pagrindas vienas – lyčių lygybė. Ir tos politikos rezultatai labai sėkmingi – didžiausiais gimstamumas Europoje. Tuo įsitikinti galėjo ir pats Kubilius, maždaug prieš mėnesį dalyvaudamas pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ renginyje-diskusijoje „Šeimos politika gerovės visuomenės modelyje“.

Dalyvavo, bet ar išgirdo? Nes Šiaurės šalyse šeimos politika visiškai priešinga Lietuvos konservatorių idėjoms. Ne tik dėl to, kad lyčių lygybė – šeimos politikos pagrindas, bet ir dėl to, kad šeimos gyvenimo kokybės rodikliu nėra sudaryta ar nesudaryta santuoka, bet pagarbūs santykiai, smurto nebuvimas, abu dirbantys tėvai ir lankantys nuo mažumės darželius vaikai, kuo vienodesnis tėvo ir motinos dalyvavimas vaikų priežiūroje.

Štai šiame renginyje išgirdome, kad vaiko priežiūros atostogų „privaloma“ (kitaip ta atostogų dalis dingsta) tėvo dalis Norvegijoje jau pasiekė 14 savaičių! O Danijoje 90 % vienerių metų vaikų jau lanko darželius. Ką jau bekalbėti apie tai, kad Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos. Beje, noriu priminti, kad šių šalių gyventojai taip pat krikščionys (bet ne katalikai). Tuo tarpu Norvegijoje vienos lyties poros sutuokiamos ir bažnyčioje.

Nesinorėtų nusismulkinti iki personalijų, bet Kubilius mums nurodo ir vedlius, kurie mus turėtų nuvesti į švedišką rytojų – „1000 Mildų Dargužaičių, Paulių Lukauskų ir Mykolų Majauskų“. Nežinau jų didžiųjų nuopelnų, iš moteriško solidarumo nekalbėsiu apie Mildą Dargužaitę. Tačiau paminėdamas kitas dvi odiozines asmenybes, mūsų opozicijos lyderis jau gerokai perlenkė lazdą.

Gaila, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebenagrinėjo P.Lukausko viešųjų ir privačių interesų painiojimo bylos tuo pagrindu, kad jis jau buvo atleistas. Ko gero, būtų išryškėję įdomūs faktai. Ir tikrai neatitinkantys švediško modelio.

O puikusis M. Majauskas? Tas pats, kuris prieš visą Lietuvą apsijuokė, apkaltindamas visų gerbiamą žmogų, kad jis įdėjo į Majausko vaiko vežimėlį peilį. Apsaugok Dieve ne tik nuo tokių vedlių, bet ir nuo pakeleivių. O įsivaizduokite, jei 1000 tokių…

Taigi liūdnoka buvo skaityti A.Kubiliaus mintis, tačiau negaliu neatsiliepti į jo kvietimą į atvirą forumą.