Nuo ko reikia ginti šeimos ir vaikų ateitį Lietuvoje?

SAM_1660Paprastai mano straipsniai būna iššaukti pasipiktinimo, o šį kartą – liūdesio.

Balandžio 9 d. surengta spaudos konferencija „Ar Seimas apgins šeimą?“. Ją surengė pora LR Seimo narių ir Lietuvos žmogaus teisių koordinacinis centras (toli gražu neatstovaujantis pagrindinių Lietuvos žmogaus teisų institucijų).

Šioje spaudos konferencijoje išplatintas visuomenėje žinomų žmonių kreipimasis „Apginkime šeimos ir vaikų ateitį Lietuvoje!“ Tai kuo gi liūdina šis renginys ir kreipimasis? Ogi didele abejone, ar pasirašiusieji tikrai perskaitė tuos teisės aktus ir dokumentus, kuriais remiasi kreipimasis, ar pasitikėjo organizatorių interpretacija.

Tiesiog objektyviai pažiūrėkime, kokios teisinės grėsmės iškilo mūsų šeimai. Kuo neįtinka mūsų Konstitucija? Kur ji neatitinka pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių teisės aktų, kaip teigia kreipimosi autoriai? Suprantu, kad skaitytojui bus nuobodu, bet šiuo atveju neišvengiama pacituoti tas tarptautinių dokumentų ištraukas, kuriomis remiamasi kreipimesi.

Pirmiausia pacituokime kreipimosi autorių minimą Visuotinę žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnį: „1. Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą. Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką jie turi lygias teises. 2. Santuoka sudaroma tik laisva būsimų sutuoktinių valia ir visišku abiejų sutarimu. 3. Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma.“ Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte beveik atkartojama ta pati formuluotė, tik sustiprinamas dėmesys vaikų teisėms, nutraukiant ir nutraukus santuoką. Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos 12 straipsnis skelbia: „Vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus.“

O dabar pacituokime šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją:

„38 straipsnis.

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

39 straipsnis.Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.“

Įsiskaitykime – ir aiškiai suprasime, kad LR Konstitucija tikrai atspindi visus tarptautinius teisės aktus. Ir tikrai Konstitucijos „tėvai“ jais visais rėmėsi. Ne tik Konstitucija, bet ir kiti Lietuvos įstatymai išreiškia tarptautinių teisės aktų nuostatas. Ir tikrai nė vienas galiojančių Lietuvos teisės aktų niekuo nekliudo šeimos gyvenimui, atvirkščiai, visokeriopai palaiko šeimą. Kas galėtų įvardyti bent vieną galiojantį teisės aktą, kuris kaip nors pažeistų teisę į santuoką ar kenktų šeimai?

Visi priekaištai Konstitucijai dažniausiai nesveikos fantazijos ar noro suvaržyti žmogaus teises rezultatas. Konstitucijos keitimo entuziastai kaip tik bando nukrypti nuo tarptautinių dokumentų, stengdamiesi sudaryti sąlygas žmogaus teisių varžymui, diskriminacijai. Keisčiausia, kai tą daro neva žmogaus teises ginančios institucijos. Ir liūdna, kai išsilavinę žmonės jomis patiki.

Liūdina ir kiti kreipimosi teiginiai, kurie parodo, kad autoriai nesusigaudo, kas tai yra žmonių santykių biologizavimas, kas tai yra biologiniai ir socialiniai lyčių skirtumai. Būtų tiesiog galima pasirašyti po teiginiais, kad politiniuose debatuose „žmogaus biologinę prigimtį siekiama vienareikšmiškai traktuoti kaip jo įgimtų teisių šaltinį“.

Bet tą patį daro ir kreipimosi autoriai, teigdami, kad „Neigdami vyro ir moters biologinės prigimties ir socialinių vaidmenų vienovę, mes rizikuojame sunaikinti svarbiausius vaikų socialinės integracijos mechanizmus“. Tai tipiškiausias primityvus socialinių santykių biologizavimas, kuris ypač būdingas Konstitucijos keitimo šalininkų argumentams.

Niekas neneigia, kad yra ryšis tarp biologinių ir socialinių lyčių skirtumų. Iš tiesų yra socialiniai vaidmenys, kurie priskirti biologiškai: motina, tėvas, duktė, sūnus ir t.t. Bet biologiškai tikrai nenulemti (kreipimosi autorių terminais išsireiškiant) nei „taupios ekonomikos“, ar „kultūros“, „viešosios tvarkos“, ar „saugumo“, ar „tarptautinių santykių“ „ministrų“ vaidmenys, nesvarbu ar šeimoje, ar visuomenėje.

Moterų žemesniems atlyginimams, mažesniam dalyvavimui valdžioje ir pan. biologinė lytis (teisingiau sakant, moterų biologinė funkcija gimdyti ir žindyti) taip pat turi įtaką. Bet biologinė lytis tikrai nenulemia gabumų kokioms nors profesijoms ar darbams, t.y. kitiems socialiniams vaidmenims. Ir tam tikrai pakanka mokslinių įrodymų.

Liūdna ir dėl to, kad vėl kaip argumentas pasitelkiama Estrelos rezoliucija, lyg nepakaktų to, kad apsijuokėme prieš visą Europą, savo rezoliucijoje protestuodami prieš tai, ko Estrelos rezoliucijoje visiškai nebuvo (matyt, dar teks sugrįžti prie tos rezoliucijos ir pateikti rimtą jos analizę). Tik keista, kad kreipimosi autoriams netinka ir alternatyvioji, priimta rezoliucija, kurią pasiūlė Liaudies partijos (t.y. konservatorių) atstovai, kurių interesus taip uoliai gina kreipimosi autoriai.

Nors kreipimosi autoriai mini visiems žinomą dalyką, kad jokios bendros Europos Sąjungos šeimos politikos nėra ir negali būti, kadangi pagal visas sutartis šeimos politika priklauso šalių narių prerogatyvai, tačiau sukeldami eilinį triukšmą dėl šeimos gelbėjimo nuo Europos Sąjungos demokratinių vertybių prieš Europos Parlamento rinkimus, kreipimosi autoriai netiesioginiu būdu stengiasi skleisti konservatorių rinkimines idėjas. Ir liūdna, kad gerbiami visuomenės veikėjai eilinį kartą užkibo ant propagandinio kabliuko.

Tai nuo ko gi reikia gelbėti šeimą? Mano nuomone, nuo Konstitucijos keitimo iniciatorių, ant kurių propagandinių kabliukų taip lengvai užkimba nemažai žmonių, vien išgirdę sūkį „Už šeimą, vyrai!“