Politinės nuostatos

Svarbiausia – žmogus

Esu socialdemokratė. Ne tik todėl, kad esu Lietuvos Socialdemokratų partijos narė, pritariu jos statutui, programai ir rinkiminei programai. Esu socialdemokratė todėl, kad gyvenime man svarbiausios vertybės – laisvė, socialinis teisingumas ir solidarumas. O tai – pamatinės socialdemokratinės vertybės. Noriu, kad gyventume laisvų, lygių ir solidarių žmonių visuomenėje. Visuomenėje, kurioje kiekvienas vaikas gali įgyti aukščiausią išsilavinimą pagal savo sugebėjimus, suaugęs dirbti darbą, užtikrinantį orų gyvenimą, o ligoje ar senatvėje – sulaukti dirbančiųjų solidarumo. Visuomenėje be smurto.
Pagrindines vertybes mes kiekvienas (o ypač būdami skirtingų politinių pažiūrų) galime suprasti skirtingai. Aš manau, kad žmogus tik tuomet yra laisvas, kai priespauda, skurdas bei prietarai nevaržo jo pasirinkimo. Laisvas žmogus – tai išsilavinęs žmogus, galintis sąmoningai spręsti ir rinktis. Ne valstybė, o laisvi žmonės kuria šeimas ar partnerystes, todėl man rūpi, kad žmonės šeimose gyventų oriai, o valstybė padėtų jiems auginti tiek vaikų, kiek nori. Valstybė neturi skirstyti šeimų į „tikras“ ar „netikras“, negali diskriminuoti vaikų, priklausomai nuo to, ar jų tėvai susituokę, o privalo steigti naujas darbo vietas ir kurti vaikų darželius. Svarbiausia – galimybė abiems tėvams dirbti ir derinti darbo ir šeimos pareigas.
Pažiūrėkite, kas Lietuvoje vyksta šiuo metu – laisvės suvokimas iškreipiamas šlykščiais samprotavimais apie laisvą žmogaus pasirinkimą dirbti už pavalgymą ar numirti patvory. Tai tiesiog patogi jaunų, sveikų ir turtingų pozicija. Nes kalbose apie laisvę pamirštamas solidarumas, o jei apie jį ir kalbama, tai kažkodėl solidariais kviečiami būti mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Kodėl vieniems laisvė – tai priverstinė emigracija dėl į skurdą stumiančių atlyginimų, o kitiems – tai teisė mokėti tokius atlyginimus?
Man taip pat nepriimtina, kai institucija (pavyzdžiui – šeima) laikoma svarbesne už žmogų. Negaliu būti abejinga, kai prisidengiant visokiomis „dorovinėmis“ dešiniųjų iniciatyvomis, paminamos žmogaus teisės, diskriminuojami vaikai, jei, pavyzdžiui, jų tėvai nesusituokę. Dešiniųjų bandymai stiprinti šeimą visokiais apribojimais tik mažina gimstamumą.
Tikrai laisvu žmogumi galima tapti tik socialiai teisingoje aplinkoje. Socialinis teisingumas – tai lygių galimybių užtikrinimas visose sferose, nepriklausomai nuo žmogaus biologinių savybių ar socialinės kilmės. Švietimas ir sveikatos apsauga yra pagrindinės valstybės ir žmogaus santykį apibrėžiančios sritys, ir atsakomybę už jas privalo prisiimti valstybė. Vaikų išsimokslinimas turi priklausyti nuo jų gabumų, o ne nuo tėvų piniginės storio. Nepritariu ir beatodairiškam privatizavimui – valstybinis ir privatus sektoriai gali ir turi būti subalansuoti. Todėl reikia steigti valstybines įmones, kurios garantuotų skaidrų verslą ir orius atlyginimus. Tai raktas darbo vietų padidinimui. Valstybė turi tarnauti žmonėms, todėl jos pareiga mokesčiais bei kitomis priemonėmis apginti silpnesniųjų teises į orų gyvenimą.
O kas gi vyksta Lietuvoje? Tapome Europos čempionais pagal pajamų nelygybę. Kodėl? Todėl, kad neatsakingas privatizavimas daugeliu atveju arba sužlugdė buvusias valstybės įmones ir ūkius, arba padarė neprieinamomis paslaugas paprastiems žmonėms. Daugelis privačių verslų klesti arba be ribų engdami darbuotojus, arba perėję prie „šešėlinių“ santykių. O vieno nemokslinio, bet kraštutinės dešiniosios ideologijos (todėl dešiniųjų valdžios taip mėgstamo) instituto darbuotojai toliau nepagrįstai aiškina, kad galimi tik privati nuosavybė ar privatus verslas, o valstybinis – ne. Nesu nusistačiusi prieš privatų verslą, tačiau didesnis valstybinis reguliavimas turi būti. Juk neturi būti taip, kad nieko nesukuriantis, o tik perparduodantis verslas leistų išsimokėti šimtatūkstantinius mėnesio atlyginimus.
Negaliu būti abejinga ir dešiniųjų iniciatyvoms, privatizuojant sveikatos apsaugą ir švietimą. Po dešiniųjų valdymo jau nuo mažens vaikų teises riboja jų tėvų piniginės storis. Skatinant privačių darželių steigimąsi, jau ikimokyklinio amžiaus vaikai skirstomi į „patricijus“ ir „plebėjus“, tas tęsiama vidurinėje mokykloje, o ją baigus neturtingų jaunuolių teisės į aukštąjį išsilavinimą jau būna „natūraliai“ apribotos. Dešiniesiems rūpi, kaip finansuoti iš valstybės biudžeto privačias mokyklas ar nukreipti biudžeto pinigus ne tiesiogiai studentų paskoloms, o komercinių bankų pelnui didinti. Nuoširdžiai sakau – negaliu nepykti, kai neišvystomi visų jaunuolių potencialūs gebėjimai, o visuomenei daroma nepataisoma žala.
Lyčių lygybė – vienas iš socialinio teisingumo pagrindų. Visuomenė labai nukenčia, kai skirstome profesijas, darbus ir žmogaus savybes į „moteriškus“ ir „vyriškus“. Svarbiausia, kad senieji lyčių vaidmenų stereotipai neturi jokio mokslinio pagrindo, tačiau visuomenėje jie plačiai paplitę, o dešiniųjų pažiūrų politikai nori juos įtvirtinti amžinai. Todėl aš už visas priemones, įtvirtinančias lyčių lygybę, pradedant sąmoningumo kėlimu ir baigiant lyčių kvotomis. Esu įsitikinusi, kad valstybė be moterų valdyme ir darbo rinkoje – nevisavertė.
Solidarumas – visuomenės dorovės šaltinis. Solidari visuomenė užtikrina, kad kiekvienas jos narys nelaimėje, ligoje ar senatvėje nebus paliktas likimo valiai. Todėl solidaru skaidriai mokėti mokesčius, solidaru suteikti vienodas galimybes visiems naudotis biudžeto lėšomis finansuojamomis sveikatos apsauga ir švietimu. Jeigu visi sąžiningai mokėtų mokesčius, tuomet sveikatos, švietimo, teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoms pakaktų lėšų, ir joms visi žmonės butų vienodi, nepriklausomai nuo jų finansinės ar visuomeninės padėties. Maža to, daug uždirbantys turėtų pasidalyti didesne savo uždarbio dalimi nei mažai uždirbantys, t.y. mokesčiai turi būti progresiniai. Solidarumo išraiška – SODROS pensijų sistema. Ją reikia visokeriopai stiprinti, pirmiausiai naikinant šešėlinį verslą. Aš prieš tokius privačius II pakopos pensijų fondus, kokie dabar sukurti Lietuvoje. Daugelis žmonių į šiuos fondus buvo įtraukti apgaulės būdu, nepaaiškinus, kad gaunantys mažus atlyginimus, tie kuriems liko nedaug laiko iki pensijos ir moterys gaus mažesnes pensijas kartu sudėjus, nei būtų gavę tik iš SODROS. Yra įvairių galimybių savanoriškai kaupti pinigus privačiuose fonduose, ir tegul didelius pinigus uždirbantys tą ir daro.
Tikiu, kad ateityje žmonės mūsų visuomenėje taps lygesniais ir solidaresniais, o tada galės mėgautis laisve.