Plačiau apie renginius Rygoje

Vakar Rygoje dalyvavau dviejuose rengininiuose, vienas iš jų – Baltijos Asamblėjos prezidiumo posėdis, kuriame buvo priimta rezoliucija, kurioje nepritariama Rusijos federacijos pasiūlymui sudaryti su Abchazija „Aljanso ir integracijos sutartį“.
Tačiau dar svarbesnis renginys – Baltijjos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos, Beniliukso parlamento, GUAM parlamentinės grupės ir Vyšegrado šalių (Lenkijos, Vengrijos) parlamentinis susitikimas. Surengti šių parlamentinių asamblėjų atstovų susitikimą buvo mano iniciatyva. Aš siūliau tą padaryti Baltijos Asamblėjos sesijoje, tačiau dėl įtemptos darbotvarkės prezidiumas nutarė organizuoti šį susitikimą atskirai. Manau, kad susitikimas tokiu formatu labai svarbus. Jo dalyvės šalys yra išsidėsčiusios apie Rusiją iš Šiaurės, Vakarų ir Pietų. Todėl labai svarbu pasikeisti informacija, išgirsti iš pirmų lūpų, kas iš tikrųjų vyksta jų šalyse. Susitikime nebuvo priimtas joks bendras dokumentas, jis netgi nebuvo protokoluojamas. Tai buvo neformali diskusija, kuriai įvykti Baltijos Asamblėja sudarė sąlygas. Aš manau, kad čia labai svarbi Baltijos Asamblėjos misija Rytų partnerystės srityje. Mes galime susodinti už apvalaus stalo visus savo partnerius vakaruose ir rytuose ir suteikti jiems (ir sau) galimybę atvirai pasikalbėti. Nenuostabu, kad daugiausiai klausimų sulaukė Ukrainos atstovas.
Kokią gi sau išvadą padariau po šios diskusijos? Kad reiktų mažiau kalbėti, bet daryti, kas reikia. Ką tuo noriu pasakyti? Mano nuomone, mūsų retorika Ukrainos klausimu turėtų būti nukreipta į taikius sprendimus, tačiau tuo pačiu metu mes turime vykdyti savo įsipareigojimus, skirdami pakankamus išteklius Krašto apsaugai ir būti kartu su NATO būti pasirengusiems savo ar sąjungininkų gynybai, jei, neduok Dieve, kada nors prireiktų.